Teismų savivaldos teisės aktų, sprendimų paieška

TEISĖJŲ TARYBA NUTARIMAS DĖL PATARIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTEI SKIRTI PASVALIO RAJONO APYLINKĖS TEISMO TEISĖJĄ ARVYDĄ JASONĄ LAIKINAI EITI ŠIO TEISMO PIRMININKO PAREIGAS 2015 m. balandžio 24 d. Nr. 13P-47-(7.1.2) Vilnius Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Prezidento 2015 m. balandžio 7 d. dekretą Nr. 1K-286 „Dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 74 straipsnio 1 dalimi, 105 straipsnio 8 dalimi, 120 straipsnio 4 punktu, Panevėžio apygardos teismo pirmininko Artūro Ridiko 2015 m. kovo 27 d. raštą Nr. SD-1795 „Dėl paskyrimo laikinai eiti Pasvalio rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas“, Teisėjų taryba n u t a r i a: Patarti Lietuvos Respublikos Prezidentei skirti Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėją Arvydą JASONĄ laikinai eiti šio teismo pirmininko pareigas. Pirmininkas Egidijus Laužikas Sekretorius Ramūnas Gadliauskas

TEISĖJŲ TARYBA NUTARIMAS DĖL TEISĖJŲ TARYBOS ATSTOVO Į VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS KOORDINAVIMO TARYBĄ SKYRIMO 2015 m. kovo 27 d. Nr. 13P-46-(7.1.2) Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 120 straipsnio 27 punktu ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, Teisėjų taryba n u t a r i a: Skirti Vilniaus apygardos teismo teisėją Gintarą Dzedulionį Teisėjų tarybos atstovu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo taryboje. Pirmininkas Egidijus Laužikas Sekretorius Ramūnas Gadliauskas

TEISĖJŲ TARYBA NUTARIMAS DĖL TEISĖJŲ TARYBOS 2015 M. VASARIO 27 D. NUTARIMO NR. 13P-32-(7.1.2) „DĖL TIKSLINIO PATIKRINIMO ORGANIZAVIMO“ PAKEITIMO 2015 m. kovo 27 d. Nr. 13P-45-(7.1.2) Vilnius Teisėjų taryba n u t a r i a: Pakeisti Teisėjų tarybos 2015 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. 13P-32-(7.1.2) „Dėl tikslinio patikrinimo organizavimo“ 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3. Pavesti Komisijai pateikti Teisėjų tarybai patikrinimo aktą iki 2015 m. balandžio 17 d.“ Pirmininkas Egidijus Laužikas Sekretorius Ramūnas Gadliauskas

TEISĖJŲ TARYBA NUTARIMAS DĖL TEISĖJŲ TARYBOS 2013 M. RUGPJŪČIO 2 D. NUTARIMO NR. 13P-99-(7.1.2) „DĖL PRETENDENTŲ Į TEISĖJUS EGZAMINO KOMISIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2015 m. kovo 27 d. Nr. 13P-44-(7.1.2) Vilnius Teisėjų taryba n u t a r i a: P a k e i s t i Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatus, patvirtintus Teisėjų tarybos 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 13P-99-(7.1.2) „Dėl Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų patvirtinimo“: 1. papildyti 161 punktu: „161. Egzaminuojami asmenys, prieš jiems išdalijant testo klausimus ir praktinės dalies užduotis, ištraukia atskirus šifrus, susidedančius iš 6 ženklų: 3 raidžių ir 3 skaitmenų. Šifro kortelių turi būti daugiau negu egzaminuojamųjų. Egzaminuojamasis egzamino teorinės dalies (testo) metu savo šifrą užrašo kiekvieno testo lapo viršutiniame dešiniame kampe ir lape, kuriame turi surašyti visus pasirinktus atsakymus į testo klausimus (toliau – atsakymų lentelė), o praktinės dalies metu – ant kiekvienos užduoties lapo viršutinio dešiniojo kampo ir ant kiekvieno panaudoto užduočiai spręsti lapo viršutinio dešiniojo kampo.“; 2. papildyti 162 punktu: „162. Už egzaminuojamajam suteikto šifro ir jo konfidencialumo išsaugojimą iki jo pateikimo Komisijos sekretoriui šių Nuostatų nustatyta tvarka atsako egzaminuojamas asmuo.“; 3. pakeisti 18 punktą ir jį išdėstyti taip: „18. Testo lapai ir atsakymų lentelė egzaminuojamiesiems įteikiami užklijuotuose vokuose, kurie atplėšiami Komisijos sekretoriaus nurodymu.“; 4. pakeisti 19 punktą ir jį išdėstyti taip: „19. Atplėšus vokus, pradedamas skaičiuoti testui spręsti skirtas laikas. Atsakymų lentelėje neleidžiama braukyti. Spręsdamas testą, egzaminą laikantis asmuo gali naudotis tik egzamino programa. Egzaminuojamajam išsprendus testą ar pasibaigus testui spręsti skirtam laikui, Komisijos sekretorius surenka testus su jį laikiusių asmenų atsakymų lentelėmis ir perduoda Komisijos pirmininkui.“; 5. pakeisti 21 punktą ir jį išdėstyti taip: „21. Išlaikiusiu egzamino teorinę dalį laikomas egzaminuojamasis, teisingai atsakęs į 30 ar daugiau klausimų. Egzamino teorinės dalies rezultatai skelbiami Komisijos pirmininko nurodytu laiku. Egzamino teorinę dalį laikiusio asmens dalyvavimas paskelbiant šios egzamino dalies rezultatus yra privalomas.“; 6. pakeisti 22 punktą ir jį išdėstyti taip: „22. Komisijos sekretorius Komisijos posėdžio protokole įrašo egzamino teorinę dalį laikiusio asmens šifrą, teisingų atsakymų į testo klausimus skaičių ir nurodo, ar egzaminuojamasis išlaikė testą. Komisijos pirmininkas perskaito visų egzamino teorinę dalį laikiusių asmenų rezultatus. Asmuo, kurio šifrą ir rezultatą perskaito Komisijos pirmininkas, turi pasakyti savo vardą, pavardę ir grąžinti egzamino teorinės dalies šifro kortelę Komisijos sekretoriui. Komisijos sekretorius Komisijos posėdžio protokolo atitinkamoje skiltyje įrašo prisistačiusiųjų ir šifrą grąžinusių asmenų vardus ir pavardes, o šie asmenys pasirašo atitinkamoje protokolo skiltyje.“; 7. pripažinti netekusiu galios 24 punktą; 8. pakeisti 26 punktą ir jį išdėstyti taip: „26. Pasibaigus egzamino praktinės dalies užduotims spręsti skirtam laikui, Komisijos sekretorius surenka visų egzaminuojamųjų darbus ir perduoda Komisijos pirmininkui. Taip pat surenkamos egzamino praktinės dalies šifro kortelės. Savo šifro kortelę kiekvienas egzaminuojamas asmuo įdeda į tam skirtą voką, ant voko užrašo savo vardą, pavardę ir jį užklijuoja. Komisijos sekretorius surenka vokus su šifrais, įdeda į bendrą voką, kuris užklijuojamas ir ant jo uždedamas spaudas „Administravimo skyrius“.“; 9. papildyti 45 punktu: „45. Egzaminuojamasis, nesilaikantis šiuose Nuostatuose nustatytų egzamino vykdymo reikalavimų, Komisijos sprendimu, įrašomu į Komisijos posėdžio protokolą, pašalinamas iš egzamino ir jį gali laikyti ne anksčiau nei po metų nuo pažeidimo padarymo dienos. Komisijos sprendimas dėl egzaminuojamojo pašalinimo iš egzamino gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“. Pirmininkas Egidijus Laužikas Sekretorius Ramūnas Gadliauskas

TEISĖJŲ TARYBA NUTARIMAS DĖL TEISMŲ SISTEMOS APDOVANOJIMŲ KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO 2015 m. kovo 27 d. Nr. 13P-43-(7.1.2) Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 120 straipsnio 27 punktu, Teisėjų taryba n u t a r i a: 1. Patvirtinti Teismų sistemos apdovanojimų koncepciją (pridedama). 2. Pavesti Nacionalinei teismų administracijai iki 2015 m. spalio 1 d. parengti ir pateikti Teisėjų tarybai Visuotinio teisėjų susirinkimo sprendimo, kuriuo įsteigiami teismų sistemos apdovanojimai, projektą. Pirmininkas Egidijus Laužikas Sekretorius Ramūnas Gadliauskas   PATVIRTINTA Teisėjų tarybos 2015 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 13P-43-(7.1.2) TEISMŲ SISTEMOS APDOVANOJIMŲ KONCEPCIJA I SKYRIUS TEISINIS KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS IR TIKSLAS 1. Teisėjų taryba 2013 m. vasario 1 d. Teisėjų tarybos posėdyje svarstė klausimą dėl galimybių įsteigti žinybinius apdovanojimus teismų sistemai nusipelniusiems asmenims ir protokoliniu sprendimu pavedė Nacionalinei teismų administracijai parengti teismų sistemos žinybinių apdovanojimų koncepciją, remiantis Lietuvos Respublikos prokuratūros bei Latvijos Respublikos praktika šioje srityje. 2. Išanalizavusi esamą teisinį reglamentavimą, susipažinusi su statutinių pareigūnų, valstybės tarnautojų apdovanojimų praktika bei Latvijos Respublikos patirtimi skiriant teismų sistemos apdovanojimus, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl premijavimo bei skatinimo priemonių taikymo teisėjams, Nacionalinė teismų administracija parengė šią Teismų sistemos apdovanojimų koncepciją (toliau – Koncepcija). 3. Koncepcijos tikslas – apibrėžti teismų sistemos apdovanojimų garbės ženklais modelį ir pateikti siūlymus dėl taikytinų pagrindinių apdovanojimų principų, siūlomų apdovanoti kandidatų atrankos organizavimo procedūrų, apdovanojimų skyrimo ir atėmimo (netekimo) tvarkos, apdovanojimo ženklų išdavimo, nešiojimo ir grąžinimo tvarkos bei apdovanotų asmenų teisių ir pareigų, susijusių su apdovanojimu. 4. Pagrindinis šio instituto įtvirtinimo tikslas ir uždavinys – nustatyti objektyviais kriterijais paremtą Lietuvos Respublikos teismų sistemai nusipelniusių asmenų pagerbimo specialiais pasižymėjimo ženklais tvarką. 5. Atlikus Prezidento dekretų, kuriais teikiami valstybės apdovanojimai, bei Teisėjų tarybos nutarimų, kuriais teikiami teisėjai valstybės apdovanojimams gauti, analizę, nustatyta, kad teisėjai ypač retais atvejais yra pagerbiami Respublikos Prezidento skiriamais apdovanojimais. Pažymėtina, jog pagal susiklosčiusias valstybės apdovanojimų tradicijas, siekiant padidinti valstybės apdovanojimų vertę, pakelti jų autoritetą, yra mažinamas bendras apdovanojimų skaičius. Todėl dalis Lietuvos teisėjų, savo ilgamečiu darbu ypač nusipelniusių visai teismų ar (ir) teisės sistemai, gali likti nepakankamai pagerbti. Atsižvelgiant į tai, siekiama sukurti naują specializuotą apdovanojimų garbės ženklais tvarką, kuri sudarytų galimybes, nepažeidžiant teisėjų nepriklausomumo principo, tinkamai įvertinti teisėjo nuopelnus ir pagerbti kitus teismų sistemai ypač nusipelniusius asmenis. II SKYRIUS TEISĖS AKTŲ, REGULIUOJANČIŲ TĄ PAČIĄ VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ SRITĮ, APIBŪDINIMAS 6. Šiuo metu Lietuvos teisės sistemoje nėra teisės akto, kurio pagrindu būtų galima išimtinai teismų sistemai nusipelniusiems asmenims ar pasižymėjusiems teisėjams skirti apdovanojimus. Lietuvos Respublikos teismų įstatymas (toliau – Teismų įstatymas) taip pat nenumato jokių teisėjų ar kitų teismų sistemai nusipelniusių asmenų apdovanojimo formų. 7. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei teisėjas gali būti teikiamas valstybės apdovanojimui gauti Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį teisę Respublikos Prezidentui teikti kandidatus apdovanoti ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais turi šios institucijos ir pareigūnai: 1) Vyriausybė – Vytauto Didžiojo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinų ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ didžiaisiais kryžiais bei Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi ir Vyčio Kryžiaus Komandoro didžiuoju kryžiumi; 2) Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai, Ministras Pirmininkas, Vyriausybės nariai – Vytauto Didžiojo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinų ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kitais laipsniais bei medaliais; 3) krašto apsaugos ministras, teisingumo ministras, vidaus reikalų ministras – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro, Karininko ir Riterio kryžiais bei šio ordino medaliu. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, jog išvardytoms valstybės institucijoms ir pareigūnams siūlyti kandidatus apdovanoti gali įmonės, įstaigos, organizacijos ir piliečiai. Nepaisant to, Respublikos Prezidentas valstybės ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais gali apdovanoti ir be šio straipsnio 1 dalyje išvardytų valstybės institucijų bei pareigūnų teikimo (11 str. 4 d.) . Teisėjų taryba iš viso per daugiau kaip dešimt metų yra teikusi 16 teisėjų kandidatūras Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl valstybės apdovanojimo skyrimo, tačiau iš jų apdovanoti tik du . 8. Pažymėtina, kad 1918–1940 metais apdovanojimų, skirtų teisėjams (teismų sistemos darbuotojams), taip pat nebuvo. Jie buvo apdovanojami bendra tvarka kaip valstybės tarnautojai Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinu, kurio statute nurodoma, kad ordinas „skiriamas nusipelniusiems Lietuvai asmenims pagerbti, ypačiai tiems, kurie yra atsižymėję uoliai ir sąžiningai eidami valstybinę ir visuomeninę tarnybą“ ir Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino medaliu „nusipelniusiems Lietuvai asmenims pagerbti, ypač tiems, kurie nusipelnys uoliai ir sąžiningai eidami valstybinės ir visuomeninės tarnybos pareigas“. 9. Kitų pareigūnų apdovanojimai už tam tikrus nuopelnus yra numatyti Prokuratūros įstatyme, Valstybės tarnybos įstatyme, Apdovanojimo ir skatinimo Vadovybės apsaugos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos tvarkos apraše, patvirtintame Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. V-114, Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų skatinimo ir apdovanojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1V-299, Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59, Apdovanojimo žinybiniais ženklais tvarkos apraše, patvirtintame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. V-125, Skatinimo ir apdovanojimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-963, ir kt. Pavyzdžiui, Prokuratūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą ar pasižymėjimą tarnyboje prokurorai gali būti skatinami: 1) padėka; 2) vardine dovana (iki penkių minimalių gyvenimo lygių dydžio vertės); 3) vienkartine (iki vieno pareigūno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) pinigine išmoka; 4) prokuroro garbės ženklo medaliu arba kitu pasižymėjimo ženklu; 5) suteikiant aukštesnį kvalifikacinį rangą. Nuostatos, reglamentuojančios valstybės tarnautojų skatinimą bei apdovanojimą, įtvirtintos Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnyje, pagal kurį, valstybės tarnautojai už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą skatinami: 1) padėka; 2) vardine dovana; 3) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka. Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų apdovanojimo ir skatinimo sistemą sudaro: 1) aukštesnio laipsnio suteikimas; 2) vardinis ginklas; 3) pirmojo, antrojo ir trečiojo laipsnio Departamento garbės ženklai; 4) vardinė dovana; 5) vienkartinė piniginė išmoka; 6) Departamento direktoriaus padėka. Be to, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, vadovaujantis Vidaus tarnybos statutu, gali būti skatinami suteikiant jiems papildomas mokamas atostogas (Apdovanojimo ir skatinimo Vadovybės apsaugos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo 8 punktas). Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų skatinimo ir apdovanojimo taisyklių 2, 3 ir 4 punktuose numatyta, jog pareigūnai skatinami ir apdovanojami už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą. Pareigūnai skatinami: 1) vidaus reikalų ministro ar vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovo padėka; 2) vienkartine (iki 5 minimaliųjų gyvenimo lygių dydžio) pinigine išmoka; 3) vardine dovana; 4) suteikiant aukštesnį laipsnį Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareigūnai apdovanojami žinybiniu ženklu arba vardiniu ginklu. 10. Paminėtina, kad kitos profesinės bendruomenės turi teisę turėti apdovanojimus ir šių profesinių bendruomenių atstovai, pavyzdžiui, advokatai, finansų sistemos darbuotojai, jūrų transporto darbuotojai, pašto darbuotojai, sveikatos apsaugos darbuotojai, švietimo ir mokslo sistemos darbuotojai gali būti apdovanojami. 11. Siekiant įtvirtinti šį naują teisės institutą, būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) jurisprudenciją dėl teisėjų premijavimo bei skatinimo suderinamumo su teisėjo nepriklausomumo principu. Konstitucinis Teismas 1995 m. gruodžio 6 d. nutarime yra išaiškinęs, kad: „Premijavimas yra individualaus skatinimo forma. <...> Premijų paskirtis paprastai yra tikslinė – skatinti darbuotojų motyvaciją siekti tam tikrų rezultatų. Kaip buvo minėta, vykdydamas teisingumą teisėjas klauso tik įstatymo. Tai reiškia, kad teisėjas negali būti skatinamas ar orientuojamas, kaip išnagrinėti bylą – jis privalo nustatyti objektyvią tiesą byloje ir remdamasis įrodytais juridiniais faktais tiksliai pritaikyti įstatymą. Be to, visi teisėjai turi vienodą statusą, skiriasi tik jų įgaliojimai, priklausantys nuo to, kurios grandies teisme teisėjas dirba. Premijų skyrimas paprastai yra susijęs su darbo teisinių santykių įgyvendinimu, tuo tarpu teisėjai nėra kam nors pavaldūs, taip pat ir Vyriausybei ar teisingumo ministrui, todėl teisėjų premijavimas pažeidžia teisėjų ir teismų nepriklausomumą.“ Taigi kuriama teismų sistemos apdovanojimų garbės ženklais tvarka negali turėti teisėjo premijavimo elementų, negali būti siejama su bylų nagrinėjimo procesu. Ji turi būti suderinta su išskirtiniu teisėjo konstituciniu statusu, pagrįsta objektyviais vertinimo kriterijais, su aiškiai apibrėžtais apdovanojimo pagrindais. III SKYRIUS LATVIJOS RESPUBLIKOS PATIRTIS TEISĖJŲ APDOVANOJIMŲ SRITYJE 12. Latvijos Respublikoje už nuopelnus stiprinant teisingumą, už svarbius mokslo pasiekimus teisingumo srityje, už indėlius į teisingumo sistemos plėtrą ir tarptautinio bendradarbiavimo teisingumo srityje skatinimą ir pan. teikiami Aukščiausiojo Teismo, teisingumo sistemos ir Teisingumo ministerijos apdovanojimai. Tvarka, pagal kurią teisėjams suteikiami Aukščiausiojo Teismo apdovanojimai, yra nustatoma pagal vidaus teisės aktus ir Aukščiausiojo Teismo nutarimus, o apdovanojimai apylinkės ir apygardos teismų teisėjams suteikiami pagal vidaus teisės aktus ir Teisingumo ministerijos rezoliucijas. 13. Aukščiausiajame Teisme yra dvi apdovanojimų rūšys: Aukščiausiojo Teismo tarnybos kadencijos įvertinimas ir vertinimo sertifikatas. Aukščiausiojo Teismo tarnybos kadencijos įvertinimas suteikiamas už ilgalaikį ir pagirtiną darbą Aukščiausiajame Teisme. Vertinimo sertifikatas suteikiamas už nuopelnus stiprinant teisingumą. Ilgalaikė, nesavanaudiška ir sėkminga veikla teisingumo srityje, mokslo pasiekimai yra laikomi nuopelnais. Sprendimas suteiti apdovanojimą yra priimamas Apdovanojimų komiteto, kurį sudaro penki nariai (Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, du pirmininko pavaduotojai, Administracijos ir personalo skyriaus pirmininkas / vadovas). Sprendimas skirti apdovanojimą priimamas, jei už jį balsuoja bent trys komisijos nariai. Apdovanojimo komitetas taip pat gali teikti pasiūlymus dėl apdovanojimo suteikimo. 14. Teisingumo ministerija gali teikti dviejų rūšių apdovanojimus: pirmasis suteikiamas nuo visos teisingumo sistemos, o antrasis – nuo Teisingumo ministerijos. Teisingumo sistemos apdovanojimai yra trijų tipų: 1) 1-ojo laipsnio medalis už pasižymėjimą teisingumo sistemoje; 2) 2-ojo laipsnio medalis už pasižymėjimą teisingumo sistemoje; 3) 3-ojo laipsnio medalis už pasižymėjimą teisingumo sistemoje. 1-asis laipsnis už pasižymėjimą teisingumo sistemoje yra suteikiamas už didelį indėlį į Latvijos Respublikos teisinės sistemos plėtrą ir demokratijos bei teisingumo stiprinimą Latvijoje ir visame pasaulyje. 2-asis laipsnis už pasižymėjimą teisingumo sistemoje suteikiamas už ypač svarbų indėlį ar pasiekimą plėtojant teisinę sistemą, demokratijos ir teisingumo stiprinimą, ypač svarbius mokslo pasiekimus teisingumo srityje, ypač svarbų indėlį kuriant ir įgyvendinant teisingumo sektoriaus politiką, plėtojant tarptautinius ryšius, už teismų sistemos tobulinimą ir teisinei sistemai priklausančių tarnautojų žinių ir profesionalumo skatinimą. 2-ojo laipsnio medalis teismų sistemoje gali būti suteikiamas ir už atskirą ypač svarbų darbą. 3-iasis laipsnis už pasižymėjimą teisingumo sistemoje yra suteikiamas už esminius laimėjimus teisės moksle, už pavyzdingą, tinkamą ir kūrybišką pareigų vykdymą teisingumo srityje, teismų plėtojimą ir pareigūnų, priklausančių teisinei sistemai, žinių ir profesionalumo skatinimą. 3-iojo laipsnio medalis teismų sistemoje gali būti suteikiamas ir už vieną ypač svarbų darbą. Teisingumo ministras, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Konstitucinio Teismo pirmininkas, generalinis prokuroras, Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius, Teisingumo ministerijos prižiūrimų institucijų vadovai, Latvijos Respublikos prisiekusiųjų notarų tarybos primininkas, Latvijos Respublikos prisiekusiųjų antstolių tarybos pirmininkas ir Latvijos Respublikos prisiekusiųjų advokatų tarybos pirmininkas turi teisę siūlyti asmenį apdovanojimui. Skatinimą skiria Teisinės sistemos apdovanojimų taryba. Informacija apie nuopelnus, gyvenimo aprašymas, pažymos apie pretendentą yra teikiamos kartu su kandidatūra. Teisinės sistemos apdovanojimų tarybą sudaro 10 narių. Sprendimas skirti apdovanojimą yra priimamas, jei už jį balsavo mažiausiai 6 nariai. Teisingumo ministerijos apdovanojimai yra trijų tipų: 1) 1-ojo laipsnio Teisingumo ministerijos padėka ir aukso plunksna; 2) 2-ojo laipsnio Teisingumo ministerijos padėka ir sidabro plunksna; 3) Teisingumo ministerijos garbės apdovanojimas (diplomas). Teisingumo ministerijos padėkos ir aukso plunksnos 1-ojo laipsnio sertifikatas suteikiamas už svarbų indėlį į Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos, teisingumo sistemos, teisinės sistemos plėtrą ir tarptautinio bendradarbiavimo teisingumo srityje skatinimą, nesavanaudišką pareigų vykdymą. 2-ojo laipsnio Teisingumo ministerijos padėkos ir sidabro plunksnos sertifikatas suteikiamas už esminį indėlį į Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos, teisingumo sistemos, teisinės sistemos plėtrą ir tarptautinio bendradarbiavimo teisingumo srityje skatinimą, nesavanaudišką pareigų vykdymą. Teisingumo ministerijos garbės apdovanojimas (diplomas) suteikiamas už ilgalaikį, gerą ir kūrybinį darbą, skatinant teisingumo ir teisingumo sistemos vystymąsi ministerijoje ir Latvijos Respublikos teisinėje sistemoje, ir tarptautinį bendradarbiavimą teisingumo srityje. Teisingumo ministerijos vadovas, Saeimos sekretorius, Teisingumo ministerijos sekretorius ir jo pavaduotojas, Teisingumo ministerijos priežiūroje esančių savarankiškų tarnybų bei įstaigų vadovai turi teisę siūlyti asmenį apdovanojimui. IV SKYRIUS SIŪLOMO TEISINIO REGULIAVIMO PAGRINDINĖS NUOSTATOS 15. Visuotinis teisėjų susirinkimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 117 straipsnio 6 punktu, įsteigia teismų sistemos apdovanojimus, paveda Teisėjų tarybai sudaryti Teismų sistemos apdovanojimų komisiją, patvirtinti teismų sistemos apdovanojimų tvarką bei Teismų sistemos apdovanojimų komisijos nuostatus. 16. Esminės siūlomo teisinio reguliavimo nuostatos, kurias siūlytina nustatyti Visuotinio teisėjų susirinkimo sprendimu įteisinant teismų sistemos apdovanojimus: 16.1. Apdovanojimų rūšys (pagal svarbumo eilę): 16.1.1. apdovanojimas 1-ojo laipsnio pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus teismų sistemai“; 16.1.2. apdovanojimas 2-ojo laipsnio pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus teismų sistemai“; 16.1.3. apdovanojimas teismų sistemos garbės ženklu. 16.2. Apdovanojimas gali būti skiriamas už nuopelnus vykdant teisingumą, už nuopelnus teismų sistemai, už teismų autoriteto stiprinimą ir visuomenės pasitikėjimo teismais didinimą, už tarptautinio bendradarbiavimo teisingumo srityje skatinimą, už iniciatyvas stiprinant teismų bendruomenę, už mokslo pasiekimus teisingumo srityje, už kitus nuopelnus teismų sistemai. Apdovanojimo rūšis parenkama atsižvelgiant į nuopelnų svarbą. 17. Esminės siūlomo teisinio reguliavimo nuostatos, kurias siūlytina nustatyti Teisėjų tarybos nutarimu, Visuotiniam teisėjų susirinkimui įteisinus teismų sistemos apdovanojimus: 17.1. Teismų sistemos apdovanojimų komisija yra Teisėjų tarybos sudaryta nuolatinė komisija, Teisėjų tarybos nustatyta tvarka svarstanti apdovanojimui pateiktas kandidatūras, kitus su apdovanojimais susijusius klausimus ir savo išvadas teikianti Teisėjų tarybai. 17.2. Teismų sistemos apdovanojimų komisija sudaroma Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui iš teisėjų ir visuomenės atstovų. Nustatant teisėjų kandidatūras, turi būti užtikrinamas atstovavimas visoms bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų grandims bei teisėjų profesinėms organizacijoms. Iš paskirtų Teismų sistemos apdovanojimų komisijos narių Teisėjų taryba tvirtina komisijos pirmininką. Teismų sistemos apdovanojimų komisijos nariu negali būti Teisėjų tarybos narys, taip pat teisėjas, kuriam buvo taikytos drausminės nuobaudos. 17.3. Apdovanojami subjektai – Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjai, šių teismų darbuotojai ir kiti asmenys. 17.4. Teisę Teismų sistemos apdovanojimų komisijai teikti kandidatus apdovanoti turi teismų pirmininkai, teismų savivaldos institucijos ir komisijos, teisėjų profesinių organizacijų vadovai, Nacionalinės teismų administracijos direktorius. 17.5. Sprendimus dėl apdovanojimų skyrimo ir panaikinimo priima Teisėjų taryba, atsižvelgusi į Teismų sistemos apdovanojimų komisijos išvadą. 17.6. Asmenys, teisti už tyčinius nusikaltimus, taip pat galiojančią drausminę nuobaudą turintys asmenys negali būti teikiami apdovanoti. 17.7. Pasižymėjimo ir (ar) garbės ženklas paprastai nešiojamas (segimas) prie minimalius reikalavimus atitinkančios dalykinio stiliaus aprangos. Apdovanotam subjektui pasižymėjimo ir (ar) garbės ženklą draudžiama nešioti teisės aktų nustatyta tvarka suvaržius jo laisvę. 17.8. Siūlyti svarstyti klausimą dėl apdovanotam subjektui skirto apdovanojimo panaikinimo Teismų sistemos apdovanojimų komisijai turi teisę bet kuris asmuo, kuriam tapo žinoma apie 17.9.1–17.9.4 papunkčiuose numatytas aplinkybes. 17.9. Sprendimas dėl apdovanojimo panaikinamas, kai: 17.9.1. apdovanoto subjekto atžvilgiu įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl tyčinio nusikaltimo; 17.9.2. apdovanotas teisėjas atleidžiamas iš pareigų, kai savo poelgiu pažemina teisėjo vardą; 17.9.3. apdovanotas asmuo atleidžiamas iš pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar šiurkštų darbo pareigų pažeidimą; 17.9.4. apdovanoto subjekto veika žemina apdovanoto subjekto vardą. 17.10. Apdovanojimai įteikiami iškilmingai Teisėjų tarybos posėdyje, paprastai tą pačią kalendorinių metų dieną, pavyzdžiui, paskutinio kalendorinių metų Teisėjų tarybos posėdžio dieną, Lietuvos teismų įsteigimo dieną, gruodžio 15-ąją įteisinus kaip atmintiną dieną, ir pan. Apdovanotam subjektui įteikiamas apdovanojimas ir Teisėjų tarybos nutarimo kopija (išrašas). 17.11. Jeigu apdovanojamas subjektas miršta nespėjęs gauti apdovanojimo, apdovanojimas gali būti įteiktas jo šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams. 17.12. Pasižymėjimo ir garbės ženklai numeruojami. Jų apskaitą tvarko Nacionalinė teismų administracija. V SKYRIUS FINANSINIS EKONOMINIS PAGRĮSTUMAS 18. Apdovanojimų įsteigimas teismų sistemoje yra siejamas su finansiniais ištekliais, kurių poreikis priklauso nuo garbės ženklo, kaspinėlių, juostelių, etalonų, projektų sukūrimo darbų kainos, naudojamų metalų ir kitų medžiagų kainos, gamybos kainos ir pan. Siekiant užtikrinti teismų sistemos apdovanojimų vertę bei autoritetą, manytina, kad bendra apdovanojimo 1-ojo laipsnio pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus teismų sistemai“ vertė neturi viršyti 1 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, apdovanojimo 2-ojo laipsnio pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus teismų sistemai“ vertė – 0,7 MMA, apdovanojimo teismų sistemos garbės ženklu vertė – 0,4 MMA. ____________________